iščioškėti

iščióškėti intr. išdžiūti, išpurti, lengvam pasidaryti: Sniegas pasikiogžlinęs, iščióškėjęs Škn. Išdundėjęs, supuvęs, iščióškėjęs ar subiręs dobstis Škn. | Karvės per žiemą iščióškėjo, sausos paliko, keliamos Škn. \ čioškėti; iščioškėti